nupelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenėtai, kad pelenuosna pavirstai! Vlk. 2. refl. J, Skr žr. 1 susipelenuoti. 3. žr. išpelenėti 2: Kap parvažiav[o], tai arklys buvo net nupelenėjęs Vrn. pelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išpelenuoti — 1 išpelenuoti 1. tr. Žvr, Lkm ištepti, apibarstyti pelenais: Šluotą išpelenavaũ, reik eiti naują pasipjauti Pc. Kad būt miltingos bulvės, sodinant jas reikia išpelenuot Drsk. Lakšte kepta, neišpelenuota B. | refl. tr., intr. Mrj: Nusidulkink,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenėti — pelenėti, ėja, ėjo 1. intr. NdŽ virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo rš. | prk.: Be liepsnos pasaulis dega – dega... gruzda... pelenėja... S.Čiurl. 2. NdŽ žr. 1 pelenuoti 1. | refl. J. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
supelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenėsiu Š. 2. refl. Vl žr. 1 susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenėjęs su pelenais J. | Susipelenėjo zuperį barstydamas Vl. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; supelenėti … Dictionary of the Lithuanian Language